Puikus straipsnis anglų ir rusų kalbomis:

• original – http://www.thegrowler.ca/the-growler-guide-to-the-gods-of-beer/
• vertimas – https://pivo.by/articles/history/beer-gods

Stereotipas, kad alus turi būti šaltas ir gazuotas, parodo visuomenės alaus kultūros nesuvokimą. Ir šį kartą apie temperatūrą.

Esmė! Marketingistai suprato, kad kuo žemesnė temperatūra, tuo mažiau dirba skonio receptoriai, todėl žemoje temperatūroje galima „paslėpti“ visus blogo alaus trūkumus. Taigi… kas nori šalto alaus?

O šiaip yra sudaryta lentelė, kokia temperatūra geriausiai atskleidžia vienos ar kitos rūšies alaus puikiąsias savybes.

Pateikiame originalą ištrauką iš šio šaltinio – https://www.ratebeer.com/Story.asp?StoryID=479

Very cold (0-4C/32-39F): Any beer you don’t actually want to taste. Pale Lager, Malt Liquor, Canadian-style Golden Ale and Cream Ale, Low Alcohol, Canadian, American or Scandinavian-style Cider.

Cold (4-7C/39-45F): Hefeweizen, Kristalweizen, Kölsch, Premium Lager, Pilsner, Classic German Pilsner, Fruit Beer, brewpub-style Golden Ale, European Strong Lager, Berliner Weisse, Belgian White, American Dark Lager, sweetened Fruit Lambics and Gueuzes, Duvel-types

Cool (8-12C/45-54F): American Pale Ale, Amber Ale, California Common, Dunkelweizen, Sweet Stout, Stout, Dry Stout, Porter, English-style Golden Ale, unsweetened Fruit Lambics and Gueuzes, Faro, Belgian Ale, Bohemian Pilsner, Dunkel, Dortmunder/Helles, Vienna, Schwarzbier, Smoked, Altbier, Tripel, Irish Ale, French or Spanish-style Cider

Cellar (12-14C/54-57F): Bitter, Premium Bitter, Brown Ale, India Pale Ale, English Pale Ale, English Strong Ale, Old Ale, Saison, Unblended Lambic, Flemish Sour Ale, Bière de Garde, Baltic Porter, Abbey Dubbel, Belgian Strong Ale, Weizen Bock, Bock, Foreign Stout, Zwickel/Keller/Landbier, Scottish Ale, Scotch Ale, American Strong Ale, Mild, English-style Cider

Warm (14-16C/57-61F): Barley Wine, Abt/Quadrupel, Imperial Stout, Imperial/Double IPA, Doppelbock, Eisbock, Mead

Hot (70C/158F): Quelque Chose, Liefmans Glühkriek, dark, spiced winter ales like Daleside Morocco Ale.

Malonaus skaitymo!

Parsisiųsti šią knygą galite pasinaudoję šia nuoroda: http://www.garshol.priv.no/download/lithuanian-beer-guide/

http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/kaip-atrodo-smauglys-prarijes-nykstuka.htm

Tačiau, ką daugiau žinome apie šį išlakų visžalį spygliuotį ir koks jo ryšys su mūsų istorija?

Kaip gerai, kad šį klausimą iškėlė ne tik aludariai, bet ir baltų kultūros tyrinėtojai, todėl vieną puikų tyrimą parengtą šiais metais (2014) netrukus aptinkame interneto platybėse.

Autorė Jolanta Zabulytė tyrinėja temą „Pušis tradicinėje lietuvių kultūroje“. Iš šio tyrimo plaukia apibendrinanti išvada, kad  plačiąja prasme šventviečių pušys yra kosmogoninio medžio atitikmenys, o siauresne – kaip amžinai žaliuojantis medis, susijęs su gyvybės simbolika, į kurios plotmę įeina pomirtinis žmogaus būvis, sveikata ir vaisingumas. Pastaroji reikšmė būdinga ne tik baltų, bet ir daugelio kitų tautų tradicijų.

Jei turite valandėlę laiko – atsiverskite šį puslapį ir pasigilinkite į kruopščiai surinktą medžiagą, kurioje per baltų ir lietuvių tautosaką labai gražiai atskleidžia įvairūs pušies vaidmens aspektai lietuvių tradicinėje kultūroje. Glaustai galima išvardinti šešis punktus:

• Pirmas ir bene svarbiausias iš jų – pušies šventumas, atsiskleidžiantis šventviečių pušų atvejais ir atitinkantis ąžuolui bei kitiems šventviečių medžiams būdingas sakraliosios erdvės įcentrinio ir tarpininkavimo funkcijas – tai vieta, kur gyvena arba apsireiškia dievybės, kur dieviškosios galios lengviau pasiekiamos ir padeda žmonėms ligų, ūkinių ir šeimos negandų atvejais.
• Antras – amžinai žaliuojanti pušis gali turėti ir Pasaulio medžio (Gyvybės medžio)  reikšmių variantus.
• Trečias – gydomosios pušies galios gali būti susijusios ne tik su šiais vaizdiniais, bet ir su jos plačiu naudojimu liaudies medicinoje, kai galbūt tikėta, kad padeda ne tik dalys, bet ir pats medis (pvz., kojų, akių ligos).
• Ketvirtas – amžinai žalios pušies ir mirties – gyvybės simbolika atsiskleidžia pomirtinio žmogaus būvio, vėlių būsto pušyse atvejais, šiai sričiai galima priskirti ir pomirtinio „namo“ – karsto, pušimis apsodintų kapinių pavyzdžius.
• Penktas – daugeliu atvejų pušis siejama su moterimis, tad šalia liepos, tai yra ir moterų medis, išreiškiantis gyvybės tęstinumo – vaisingumo esmė.
• Šeštas – pušies ir velnio ryšiai nėra pakankamai aiškūs, tačiau galima spėti, kad juos didele dalimi galėjo lemti pušų augimo vietos miške ir pakelėse.